juodabruvis

juodabrùvis, -ė adj., smob. (2) tamsiaplaukis, brunetas: Tokia gi juodabrùvė OG203. Juodabruvę kaip kregždę mergiotę vakarėly ažkaravodijau Vj. Parodė kiemo mergelę juodabruvėlę (d.) Mrc. Mano bernelis juodabruvėlis žirgelį balnojo TDrIV162(Viln). | Tu arielkele, juodabruvele, kam mane jauną priviliavojai? (d.) Ml.